PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. kovo 28.d. įsakymo Nr. D1-272 redakcija)

MĖGĖJIŠKOS Žūklės TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mėgėjiškos žūklės taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato mėgėjiškos žūklės objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjiškos žūklės organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjiška žūkle susijusią veiklą.

2. Šios Taisyklės netaikomos mėgėjiškai žūklei privačiuose tvenkiniuose ir kūdrose. Mėgėjiškai žūklei kituose privačiuose vandens telkiniuose šios Taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta Žvejybos privačiuose vandens telkiniuose tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1–639 (Žin., 2005, Nr. 4-71; 2012, Nr. 19-868).

3. Organizuojant ir vykdant limituotą žvejybą šios Taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta Limituotos žvejybos organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos apraše patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. D1-227 (Žin., 2012, Nr. 33-1571). Saugomose teritorijose mėgėjišką žūklę papildomai reglamentuoja šių teritorijų tvarkymo, gamtotvarkos planai ir individualūs apsaugos reglamentai.

II. sąvokos

4. Šiose Taisyklėse naudojamos sąvokos:

4.1. bučiukas vėžiams gaudyti– ne ilgesnė kaip 100 cm ir ne platesnė kaip 50 cm gaudyklė;

4.2. m eškeriotojo bilietas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka gautas įmokos žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti sumokėjimo patvirtinimas, suteikiantis teisę mėgėjiškai žūklei valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žūklės plotą ir mėgėjiška žūklė nėra draudžiama pagal Taisykles ar kitus teisės aktus ir tokiai žūklei nereikalinga meškeriotojo kortelė;

4.3. meškeriotojo kortelė – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka gautas įmokos žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti sumokėjimo patvirtinimas, suteikiantis teisę mėgėjiškai žūklei joje nurodytame valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje, kuriame organizuota limituota žvejyba;

4.4. mėgėjiškos žūklės įrankiai – visi žuvims vilioti ir pagauti skirti įrankiai, kurių pagrindinis elementas yra žvejybinis kabliukas arba kabliukai (neviršijant Taisyklėse nustatyto jų skaičiaus limito), taip pat bučiukai ar samteliai vėžiams gaudyti, samteliai masalui ar žuvims iš vandens išimti bei povandeninės žūklės įrankiai;

4.5. mėgėjiškos žūklės būdas – žūklė, kai žuvys suviliojamos natūralios kilmės arba dirbtiniais masalais, taip pat vėžių gaudymas bučiukais ir samteliais, žuvų gaudymas masalui, taip pat povandeninė žūklė, kai žuvys šaudomos povandeniniais šautuvais;

4.6. tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai – tralai, traukiamieji, statomieji, plukdomieji bei dreifiniai tinklai, gaudyklės, bradiniai, venteriai ir kiti verslinėje žvejyboje naudojami tinkliniai įrankiai;

4.7. draudžiami žvejybos įrankiai elektros žūklės prietaisai, ūdos, žeberklai, varžos bei tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai;

4.8. draudžiami žvejybos būdai – žūklė, naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, taip pat žūklė duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju bei kitu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu;

4.9. viena žvejyba – vieno asmens mėgėjiška žūklė ar limituota žvejyba nuo atvykimo į žvejybą iki žvejybos pabaigos;

4.10. žvejyba sugaunant ir paleidžiant – mėgėjiška žūklė, užtikrinanti sugautų ir paleistų žuvų gyvybingumą, laimikį nedelsiant paleidžiant atgal į tą patį vandens telkinį.

5. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatyme (Žin., 2004, Nr. 118 4395), Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2004, Nr. 73-2527) ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

III. MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS REŽIMAS

6. Vidaus vandens telkiniuose vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti bei 4 kitus mėgėjiškos žūklės įrankius. Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 6 vienetų, išskyrus stintų žvejybą nuo ledo, kur bendras kabliukų skaičius gali būti 12 vienetų. Dvišakis ar trišakis kabliukas laikomas vienu. Rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymui bučiukų ir samtelių kiekis neribojamas, šiuos vėžius taip pat leidžiama gaudyti rankomis ir graibštais, tačiau tokios žūklės metu visi sugauti plačiažnypliai ir siauražnypliai vėžiai turi būti nedelsiant paleisti į tą patį vandens telkinį.

7. Baltijos jūroje vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 mėgėjiškos žūklės įrankius. Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 15 vienetų.

8. Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti 1 lašišą (Baltijos jūroje), šlakį (Baltijos jūroje) ar šamą, ne daugiau kaip 3 vienetus margųjų upėtakių, ungurių, salačių, kiršlių ar ūsorių, ne daugiau kaip 5 vienetus vėgėlių, sterkų, lydekų, šapalų, meknių, otų (bendras šiame punkte nurodytų žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų), ne daugiau kaip 15 vienetų menkių ir ne daugiau kaip 50 vienetų vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas). Vienos žvejybos metu sugautų, šiame punkte nenurodytų leidžiamų gaudyti, žuvų bendras svoris neturi būti didesnis kaip 5 kg, Kuršių mariose neturi būti didesnis kaip 7 kg, o Baltijos jūroje – 15 kg, neskaitant paskutinės sugautos žuvies svorio, ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris yra didesnis nei šiame punkte nustatyta norma. Į laimikį neįskaitomos žuvys, kurios sugautos gyvybingos nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį.

9. Leidžiama gaudyti masalui žuveles bei uodo trūklio lervas vienu tinkliniu samteliu masalui gaudyti, kurio skersmuo ne didesnis kaip 1 metras, o tinklo akutės ne didesnės kaip 10 mm. Vienos žvejybos metu vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip 30 vienetų karosų, kuojų, ešerių ir kitų rūšių žuvų jauniklių, išskyrus plėšriąsias žuvis, šių Taisyklių 13.1. ir 13.2. punktuose išvardintas žuvis bei į Globojamų žuvų ir vėžių rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 84 (Žin., 1999, Nr. 33 970), įrašytas žuvis.

10. Mėgėjiškos žūklės varžybų metu gali būti nesilaikoma šių Taisyklių 8 punkte nurodytų apribojimų, taip pat 12.1. punkte nustatyto draudimo, tai suderinus su:

10.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija) regiono aplinkos apsaugos departamentu, kurio administruojamoje teritorijoje yra vandens telkinys – valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žūklės plotus;

10.2. žūklės ploto naudotoju – valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žūklės plotus. Žūklės ploto naudotojas žūklės sąlygas turi suderinti su Aplinkos ministerijos atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentu;

10.3. valstybinio parko direkcija (papildomai), jeigu vandens telkinys yra valstybinio parko teritorijoje.

11. Draudžiama ši veikla:

11.1. laikyti ar gabenti draudžiamus žvejybos įrankius, išskyrus atvejus, kai šie įrankiai teisės aktų nustatyta tvarka naudojami verslinei ar specialiajai žvejybai;

11.2. išimti iš vandens telkinių ūdas, tinklinius ne mėgėjiškos žūklės įrankius ir žuvis iš jų. Asmenys, pastebėję vandens telkinyje Žvejybos įrankių ženklinimo tvarka, nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-383 (Žin., 2005, Nr. 96-3609) ar Pasyviosios žvejybos įrankių ženklinimo Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 3D-463 (Žin., 2009, Nr. 78-3248) (toliau – Žvejybos įrankių ženklinimo taisyklės) nustatyta tvarka nepažymėtus draudžiamus žvejybos įrankius, neišimdami jų iš vandens, praneša apie tai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams;

11.3. naudoti masalui gyvūnus, įtrauktus į Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1 433 (Žin., 2004, Nr.130 4677; 2009, Nr. 135-5904);

11.4. vykdyti povandeninę žūklę tamsiuoju paros metu – nuo saulės laidos iki patekėjimo, taip pat vykdyti povandeninę žūklę neturint žūklės vietoje ryškiai matomo plūduro, naudoti povandeninei žūklei strėles, kurių antgalis platesnis, nei 10 cm, šaudyti žuvis povandeninei žūklei skirtais šautuvais iš valties, braidant ar vaikštant pakrantėmis;

11.5. būti vandens telkiniuose ar arčiau, kaip 25 m nuo jų, su mėgėjiškos žūklės įrankiais, jei tuose vandens telkiniuose žvejyba draudžiama ar tuo metu draudžiama, taip pat būti su povandeninei žūklei skirtais šautuvais vandens telkiniuose ar arčiau, kaip 25 m nuo jų, jei tuose vandens telkiniuose povandeninė žūklė neleidžiama.

12. Draudžiama žvejoti:

12.1. be meškeriotojo bilieto arba meškeriotojo kortelės arba žūklės leidimo suteikiančių teisę žvejoti tame vandens telkinyje, išskyrus asmenis, turinčius nemokamą žvejybos teisę, taip pat liepos 6 d. ir rugpjūčio 15 d., kai visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjiška žūklė nėra draudžiama ir kuriuose neorganizuota limituota žvejyba, taip pat Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjiška žūklė nėra draudžiama, visi asmenys turi teisę žvejoti nemokamai;

12.2 draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais;

12.3. naudojant prie mėgėjiškų žūklės įrankių pritvirtintas ilgesnes nei 20 cm gumas;

12.4. plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius kitais žvejybos įrankiais ar būdais, nei bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti;

12.5. kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius, lašišas natūralios kilmės masalais, išskyrus lašišų ir šlakių žvejybą Baltijos jūroje;

12.6. arčiau kaip 50 m atstumu nuoŽvejybos įrankių ženklinimo taisyklėmis nustatyta tvarka pažymėtų tinklinių ne mėgėjiškos žūklės įrankių;

12.7. žuvų praplaukimo takuose (specialiuose įrenginiuose žuvims migruoti per užtvanką) ir arčiau kaip 100 m nuo tvenkinių vandens nuleistuvų (užtvankų);

12.8. nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį;

12.9. nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. vidaus vandens telkiniuose naudojant masalui žuvelę (šis draudimas netaikomas žūklei Kuršių mariose, taip pat žvejojant žuvelės gabalėliu);

12.10. nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d. Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto tamsiuoju paros metu nuo saulės laidos iki patekėjimo (vadovaujantis įrašais kalendoriuje);

12.11. ištisus metus Taisyklių 1 priede išvardintuose vandens telkiniuose;

12.12. nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. Taisyklių 2 priede išvardintose upėse, išskyrus rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymą bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti;

12.13. nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. be nustatyta tvarka išduotų meškeriotojo kortelių ar neturint nemokamos žvejybos teisės Taisyklių 3 priede nurodytose upėse ar jų atkarpose, išskyrus rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymą bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti;

12.14. nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. Taisyklių 3 priede išvardintose upėse ar jų atkarpose, išskyrus rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymą bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti.

13. Draudžiama gaudyti:

13.1. šių rūšių žuvis:

skersnukius ( Chondrostoma nasus);

vijūnus ( Misgurnus fossilis);

jūrines nėges ( Pe tromyzon marinus);

mažąsias nėges ( Lampetra planeri) ir jų vingilius;

kitus vandenyje gyvenančius į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949), įrašytus gyvūnus, jei jų žvejybai neišduotos meškeriotojo kortelės;

13.2. be nustatyta tvarka išduotų meškeriotojo kortelių vidaus vandens telkiniuose šias žuvis:

lašišas (Salmo salar);

šlakius (Salmo trutta trutta);

sykus ( Coregonus lavaretus);

upines nėges ( Lampetra fluviatilis);

13.3. mažesnes nei šių dydžių:

lašišas (Salmo salar) 65 cm;

šamus ( Silurus glanis) 75 cm;

šlakius ( Salmo trutta trutta) 65 cm;

salačius ( Aspius aspius) 52 cm;

vėgėles ( Lota lota):

Kuršių mariose 49 cm;

kituose telkiniuose 40 cm;

ūsorius ( Barbus barbus) 47 cm;

sterkus ( Sander lucioperca) 46 cm;

lydekas ( Esox lucius) 45 cm;

kiršlius ( Thymallus thymallus) 29 cm;

marguosius upėtakius ( Salmo trutta fario) 30 cm;

žiobrius ( Vimba vimba) 28 cm;

šapalus ( Leuciscus cephalus) 25 cm;

meknes ( Leuciscus idus) 28 cm;

lynus ( Tinca tinca) 25 cm;

karpius ( Cyprinus carpio) 30 cm;

Baltuosius amūrus ( Ctenopharyngodon idella) 30 cm;

Marguosius plačiakakčius ( Artistichtys nobilis) 30 cm;

plačiažnyplius vėžius ( Astacus astacus) 10 cm;

siauražnyplius vėžius ( Astacus leptodactylus) 10 cm.

Pastaba. Pagautos žuvys ir vėžiai, mažesni negu nustatyta šiame punkte, taip pat žuvys, kurias draudžiama gaudyti ar tuo metu draudžiama gaudyti, turi būti tuoj pat paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį. Žuvys matuojamos nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo, vėžiai - nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo;

13.4. nurodytais laikotarpiais šias žuvis ir vėžius:

lydekas ( Esox lucius) nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d.;

sterkus ( Sander lucioperca) nuo kovo 1 d. iki gegužės 20 d.;

salačius ( Aspius aspius) nuo balandžio 1 d. iki gegužės 15 d.;

kiršlius ( Thymallus thymallus) nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d.;

marguosius upėtakius ( Salmo trutta fario) nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;

sykus ( Coregonus lavaretus) nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;

otus ( Scopthalmus maximus) nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d.;

vėgėles ( Lota lota) nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d.;

žiobrius ( Vimba vimba) nuo gegužės 15 d. iki birželio 15 d.;

plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d;

karšius ( Abramis brama) nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose;

lašišas ir šlakius nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. mažesniu kaip 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių ir 0,5 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto šiaurinio ir pietinio molų galų Baltijos jūroje.

14. Povandeninė žūklė leidžiama šiuose valstybiniuose vandens telkiniuose, išskyrus rekreacines zonas:

 

Eil. Nr.

Vandens telkinio pavadinimas

Rajonas

Plotas, ha

Pastabos

1.

Alaušas

Utenos

1071,8

 

2.

Antalieptės HE tvenkinys

Zarasų

1572,3

 

3.

Asveja

Molėtų, Švenčionių

978,2

Povandeninė žūklė leidžiama ežero dalyje nuo Dubingių tilto iki Žingių tilto.

4.

Baltieji Lakajai

Molėtų

699,8

 

5.

Didžiulis (Daugų)

Alytaus

912,7

 

6.

Drūkšiai

Zarasų

3204,9

Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje ežero dalyje.

7.

Galuonai

Molėtų

591,5

 

8.

Sartai

Rokiškio, Zarasų

1336,8

 

9.

Siesartis

Molėtų

503,6

 

10.

Vištytis

Vilkaviškio

 

Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje ežero dalyje.

11.

Elektrėnų tvenkinys

Elektrėnų

1389,6

 

12.

Baltijos jūros priekrantė

 

 

15. Visi 12 ir 13 punktuose nurodyti draudimai galioja tiek pirmąją, tiek ir paskutiniąją nurodyto termino dieną. Tais atvejais, kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja kitą dieną po savaitgalio ar valstybinės šventės. Draudimas negalioja paskutiniąją draudimo dieną, jei ji yra savaitgalis ar valstybinė šventė.

16. Žūklės plotų naudotojai ežeruose ir tvenkiniuose, į kuriuos jiems išduoti leidimai naudoti žūklės plotą, gali leisti povandeninę žūklę, tai įrašę į žūklės leidimo sąlygas, jei šie valstybiniai vandens telkiniai nepatenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintuose valstybinių parkų ir jų zonų ribų planuose nustatytas rekreacinio funkcinio prioriteto zonas.

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17. Asmenys privalo žvejodami su savimi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotą meškeriotojo bilietą arba meškeriotojo kortelę, arba žūklės leidimą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, arba nemokamą žvejybos teisę patvirtinantį dokumentą, pareikalavus pateikti juos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, kitiems pareigūnams, kurie pagal įstatymų suteiktas galias turi teisę vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.

18. Žuvų apsaugos tikslais Aplinkos ministerija gali nustatyti kitokį žūklės režimą bei priklausomai nuo hidrometeorologinių sąlygų paankstinti arba pavėlinti žvejybos draudimo terminus iki 15 dienų.

19. Asmenys, pažeidę šias Taisykles, už neteisėtai sugautas ar sunaikintas žuvis privalo atlyginti žalą žuvų ištekliams, apskaičiuotą vadovaujantis Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D1-280 (Žin., 2009, Nr. 63-2526).

20. Šiurkštus Taisyklių pažeidimas tai žvejyba, naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar būdus, arba buvimas vandens telkinyje ar jo pakrantėje su draudžiamais žvejybos įrankiais, žvejyba draudžiamose vietose arba gaudymas žuvų, kurių žvejyba uždrausta arba tuo metu uždrausta, taip pat kitoks Taisyklių pažeidimas, kuriuo padaryta žala žuvų ištekliams įvertinta daugiau kaip 3 MGL.

21. Jei prie žūklės įrankių nėra savininko ar naudotojo, įrankius iki jų priklausomybės išaiškinimo nustatyta tvarka gali paimti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ar kiti įstatymų įgalioti pareigūnai.

_________________________

Mėgėjiškos žūklės taisyklių 1 priedas

VANDENS TELKINIAI, KURIUOSE MĖGĖJIŠKA ŽŪKLĖ UŽDRAUSTA VISAIS MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS ĮRANKIAIS IR BŪDAIS IŠTISUS METUS

 

Eil. Nr.

Vandens telkinio pavadinimas

1.

Jūra (nuo Tauragės miesto vandenvietės užtvankos iki Tauragės miesto 3-iosios vidurinės mokyklos ir 500 m žemyn nuo Balskų užtvankos)

2.

Nemunas (nuo Kauno HE užtvankos iki 500 m žemiau Kauno HE užtvankos)

3.

Krokų lanka

4.

Kuršių marios tarp Atmatos ir Skirvytės upių mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto ir Kniaupo įlanka

5.

Valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose, biosferos rezervatų ir valstybinių parkų gamtiniuose rezervatuose esantys vandens telkiniai, jei juose neorganizuota limituota žvejyba

__________________________


Mėgėjiškos žūklės taisyklių 2 priedas

UPĖS, KURIOSE MĖGĖJIŠKA ŽŪKLĖ UŽDRAUSTA NUO SPALIO 1 D. IKI GRUODŽIO 31 D.

 

Eil.Nr.

Upė

Vyresnysis vandentakis

Baseinas

1.

Avirė

Nemunas

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

2.

Bilsinyčia

Nemunas

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

3.

Dievogala

Nemunas

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

4.

Gauja

Nemunas

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

5.

Karklė

Nemunas

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

6.

Kerupė

Dievogala

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

7.

Lapainia (kelias Nr. 129–žiotys)

Nemunas

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

8.

Mara

Nemunas

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

9.

Medukštėlė

Nemunas

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

10.

Ova

Nemunas

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

11.

Ratnyčia

Nemunas

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

12.

Rėvuona

Nemunas

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

13.

Samė

Verknė

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

14.

Skirpstauja

Nemunas

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

15.

Strūzda

Verknė

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

16.

Šustis

Nemunas

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

17.

Šyša (aukščiau Katyčių)

Nemunas

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

18.

Verknė (Aukštadvario HE–Gripiškės)

Nemunas

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

19.

Viešvilė

Nemunas

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

20.

Žvirgždė

Karklė

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

21.

Beržūna

Šalčia

Merkio

22.

Beržupis

Merkys

Merkio

23.

Cirvija

Merkys

Merkio

24.

Derežna

Merkys

Merkio

25.

Derežnytė

Merkys

Merkio

26.

Duobupis D

Merkys

Merkio

27.

Geluža

Merkys

Merkio

28.

Graužupis

Merkys

Merkio

29.

Grūda

Merkys

Merkio

30.

Lukna

Merkys

Merkio

31.

Maltupis

Šalčia

Merkio

32.

Mažoji Kena

Merkys

Merkio

33.

Nedzingė

Merkys

Merkio

34.

Pasgrinda

Verseka

Merkio

35.

Skroblus

Merkys

Merkio

36.

Spengla

Merkys

Merkio

37.

Taurupis

Verseka

Merkio

38.

Turė

Merkys

Merkio

39.

Ūla

Merkys

Merkio

40.

Uosupis

Ūla

Merkio

41.

Vardauka

Merkys

Merkio

42.

Verseka

Merkys

Merkio

43.

Bezdonė

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

44.

Bražuolė

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

45.

Dūkšta

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

46.

Juodė

Vokė

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

47.

Kamaja

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

48.

Kena

Vilnia

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

49.

Laukysta

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

50.

Lokys

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

51.

Lomena

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

52.

Manierka

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

53.

Mozūriškanka

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

54.

Musė

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

55.

Nemenčia

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

56.

Riešė

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

57.

Rudamina

Vokė

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

58.

Saidė

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

59.

Strūna

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

60.

Strūna

Strečia

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

61.

Šešuva

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

62.

Taurija

Vilnia

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

63.

Veršupis

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

64.

Vokė (Mūrinė Vokė–žiotys)

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

65.

Žalesa

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

66.

Žiežmara

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

67.

Jusinė

Žeimena

Žeimenos

68.

Lakaja (Lakajos ež.–žiotys)

Žeimena

Žeimenos

69.

Luknelė

Žeimena

Žeimenos

70.

Mera

Žeimena

Žeimenos

71.

Peršokšna

Lakaja

Žeimenos

72.

Petruškė

Žeimena

Žeimenos

73.

Saria

Žeimena

Žeimenos

74.

Skerdiksna

Žeimena

Žeimenos

75.

Skirda

Žeimena

Žeimenos

76.

Armona (Dovydiškių užtv.–žiotys)

Šventoji

Šventosios

77.

Grabuosta

Siesartis

Šventosios

78.

Nevėža

Virinta

Šventosios

79.

Pelyša

Šventoji

Šventosios

80.

Siesartis (Želvos–Balninkų tiltas–Cesarkos malūnas)

Šventoji

Šventosios

81.

Storė

Šventoji

Šventosios

82.

Taurožė

Šventoji

Šventosios

83.

Virinta (Klabiniai–žiotys)

Šventoji

Šventosios

84.

Želva

Siesartis

Šventosios

85.

Dratvinys

Dubysa

Dubysos

86.

Gyvėvė

Dubysa

Dubysos

87.

Kirkšnovė

Dubysa

Dubysos

88.

Lapišė

Dubysa

Dubysos

89.

Luknė

Dubysa

Dubysos

90.

Mūkė

Dubysa

Dubysos

91.

Šventupis

Dubysa

Dubysos

92.

Agluona

Šešuvis

Jūros

93.

Aitra

Jūra

Jūros

94.

Akmena

Jūra

Jūros

95.

Ančia

Šešuvis

Jūros

96.

Apusinas

Šešuvis

Jūros

97.

Balčia

Šešuvis

Jūros

98.

Bebirva

Šaltuona

Jūros

99.

Bremena

Akmena

Jūros

100.

Egluona

Agluona

Jūros

101.

Ežeruona

Jūra

Jūros

102.

Giluvė

Jūra

Jūros

103.

Irtuona

Ežeruona

Jūros

104.

Ižnė

Akmena

Jūros

105.

Lokysta

Jūra

Jūros

106.

Šaltuona

Šešuvis

Jūros

107.

Šešuvis

Jūra

Jūros

108.

Šunija

Jūra

Jūros

109.

Trišiūkštė

Šešuvis

Jūros

110.

Upyna

Šešuvis

Jūros

111.

Upynikė

Trišiūkštė

Jūros

112.

Vėžus

Jūra

Jūros

113.

Agluona

Minija

Minijos

114.

Aisė

Veiviržas

Minijos

115.

Alantas

Minija

Minijos

116.

Ašva

Veiviržas

Minijos

117.

Babrungas

Minija

Minijos

118.

Blendžiava

Salantas

Minijos

119.

Didžioji Sruoja

Minija

Minijos

120.

Dirsteika

Veiviržas

Minijos

121.

Gerdaujė

Minija

Minijos

122.

Graumena

Šalpė

Minijos

123.

Judrė

Graumena

Minijos

124.

Kapupis

Sausdravas

Minijos

125.

Karkluoja

Alantas

Minijos

126.

Lukna

Minija

Minijos

127.

Minija (Didovo ež.–Salanto žiotys)

Nemunas

Nemuno

128.

Mišupė

Minija

Minijos

129.

Pala

Minija

Minijos

130.

Salantas

Minija

Minijos

131.

Šalpė

Veiviržas

Minijos

132.

Sausdravas

Minija

Minijos

133.

Šilupis

Sausdravas

Minijos

134.

Skinija

Minija

Minijos

135.

Šlužmė

Veiviržas

Minijos

136.

Šviekšnelė

Ašva

Minijos

137.

Trumpė

Želsva

Minijos

138.

Upita

Šlužmė

Minijos

139.

Veiviržas (kelio Veiviržėnai–Švėkšna tiltas–ištakos)

Minija

Minijos

140.

Vieštovė

Minija

Minijos

141.

Žvelesys

Ašva

Minijos

142.

Žvelsa

Minija

Minijos

143.

Apšė

Bartuva

Lietuvos pajūrio upių

144.

Babrūnė

Akmena Danė

Lietuvos pajūrio upių

145.

Bonalė

Akmena Danė

Lietuvos pajūrio upių

146.

Darba

Žyba

Lietuvos pajūrio upių

147.

Degalas

Akmena Danė

Lietuvos pajūrio upių

148.

Juodupis

Šventoji

Lietuvos pajūrio upių

149.

Kaltis

Apšė

Lietuvos pajūrio upių

150.

Kulšė

Šventoji

Lietuvos pajūrio upių

151.

Luknė

Šventoji

Lietuvos pajūrio upių

152.

Luoba

Bartuva

Lietuvos pajūrio upių

153.

Ringelis

Akmena Danė

Lietuvos pajūrio upių

154.

Sartis

Apšė

Lietuvos pajūrio upių

155.

Šata

Bartuva

Lietuvos pajūrio upių

156.

Smeltalė

Kuršių marios

Lietuvos pajūrio upių

157.

Žyba

Šventoji

Lietuvos pajūrio upių

158.

Lūšė

Venta

Ventos

159.

Šerkšnė

Venta

Ventos

160.

Višetė

Venta

Ventos

_____________________

Mėgėjiškos žūklės taisyklių 3 priedas

UPĖS AR JŲ ATKARPOS, KURIOSE MĖGĖJIŠKA ŽŪKLĖ UŽDRAUSTA NUO SPALIO 16 D. IKI GRUODŽIO 31 D.

 

Eil. Nr.

Upė

Vyresnysis vandentakis

Vieta

1.

Neris

Nemunas

nuo kelio Nr. 262 tilto iki Musės žiočių

nuo kelio Nr. 108 tilto iki Vokės žiočių

nuo Lazdynų tilto iki Žirmūnų tilto

nuo Žalesos žiočių iki Nemenčios žiočių

nuo Bezdonės žiočių iki Skersabalių kabančio pėsčiųjų tilto

nuo Mažiulėniškių iki geležinkelio Vilnius–Ignalina tilto

nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių

2.

Žeimena

Neris

nuo žiočių iki Lakajos žiočių

3.

Vilnia

Neris

nuo žiočių iki Rokantiškių užtvankos

4.

Šventoji

Neris

nuo žiočių iki Armonos žiočių

nuo Zujų Alkos iki Kavarsko užtvankos

500 m aukščiau ir žemiau Virintos žiočių

5.

Siesartis

Šventoji

nuo žiočių iki Želvos–Balninkų tilto

6.

Širvinta

Šventoji

nuo žiočių iki Liukonių tilto

7.

Dubysa

Nemunas

nuo žiočių iki Lyduvėnų tilto

8.

Jūra

Nemunas

nuo žiočių iki Tauragės užtvankos

9.

Minija

Nemunas

nuo Lankupių iki Salanto žiočių

10.

Veiviržas

Minija

nuo žiočių iki kelio Veiviržėnai–Švėkšna tilto

11.

Šventoji (pajūrio)

Baltijos jūra

nuo žiočių iki Laukžemės malūno užtvankos

12.

Akmena–Danė

Kuršių marios

nuo Liepų gatvės tęsinio tilto iki Kretingos malūno patvankos